Rengiant ar atnaujinant vonios kambarį, dažnai tenka apsispręsti, kaip įrengti dušo erdvę. Ar geriau tradicinė uždara dušo kabina, ar moderni atvira dušo sienelė? Kiekvienas sprendimas turi savų privalumų. Specialistai pataria sprendimą rinktis ne vien pagal estetiką, bet ir pagal praktinius poreikius – tinkamai parinkta dušo įranga užtikrins patogų ir saugų naudojimą ilgus metus. Toliau aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis tarp dušo sienelės ir dušo kabinos, kokį vaidmenį atlieka dušo padėklai ir dušo latakai, bei kaip išsirinkti tinkamiausią variantą jūsų vonios kambariui.
Dušo erdvės planavimas ir vietos išmatavimai
Prieš pasirenkant dušo sienelę ar kabiną, svarbu įvertinti turimą erdvę ir išmatavimus. Išmatuokite plotą, kuriame planuojate montuoti dušo įrenginį: sienų ilgį, aukštį ir atstumus iki kitų vonios įrenginių. Tai padės nuspręsti, kokio dydžio ir formos konstrukcija tilps patogiausiai. Pavyzdžiui, jei vonios kambarys nedidelis, gali prireikti kompaktiškesnio sprendimo (siauresnės sienelės arba kabinos su stumdomomis durimis). Taip pat atsižvelkite į dušo zonos formą – jei dušo vieta stačiakampė, tiks standartinė stačiakampė arba kampinė sienelė; jei niša pusapvalė, verta rinktis lenktą, pusapvalės formos sienelę. Be to, pasirinkite pakankamą sienelės aukštį. Paprastai dušo sienelės būna ~190–200 cm aukščio, tačiau aukštesniems žmonėms gali prireikti ir aukštesnės sienelės, kad vanduo netaškytų per viršų.
Planuojant erdvę, svarbu numatyti ir dušo įėjimo vietą: ar durys (jei tokios bus) galės laisvai atsidaryti ir netrukdys kitai įrangai. Pavyzdžiui, jei šalia dušo yra praustuvas ar klozetas, pasitikrinkite, kad atsiveriančios kabinos durys neatsitrenktų į juos. Tokie išankstiniai skaičiavimai padės išvengti nepatogumų vėliau.
Dušo kabina ar stacionari stiklo sienelė?
Tradicinė dušo kabina – tai uždara konstrukcija su sienelėmis ir durimis (dažnai komplektuojama su dušo padėklu apačioje). Jos privalumas – visiškai uždara erdvė, gerai sulaikanti vandenį ir šilumą. Kabinos būna įvairių formų (kampinės, stačiakampės, pusapvalės) ir dydžių, jas nesunku pritaikyti daugelyje vonios kambarių. Uždara kabina su durimis užtikrina, kad vandens purslai nepatektų ant grindų, todėl mažesnė užliejimo rizika. Tačiau dušo kabina vizualiai atskiria dušo zoną – jos rėmai ir durys sukuria atskirą „kambarį“, kuri gali mažinti erdvės pojūtį mažame kambaryje.
Tuo tarpu dušo sienelė – tai viena ar kelios stacionarios stiklo plokštumos, atskiriančios dušo zoną nuo likusios patalpos, tačiau paliekančios atvirą praėjimą. Toks sprendimas itin populiarus moderniuose interjeruose dėl savo minimalistinės estetikos. Viena stiklo sienelė be durų vizualiai padidina erdvę ir suteikia vonios kambariui lengvumo. Maudantis tereikia užeiti už sienelės – nėra jokių slankiojančių ar varstomų durų, todėl naudojimas labai patogus. Visgi renkantis atvirą dušo sienelę, reikia įvertinti, kad dalis dušo zonos liks neuždengta: jei sienelė bus per siaura ar per žema, vanduo gali taškytis ant vonios grindų. Dėl to svarbu tinkamai parinkti sienelės plotį (dažnai rekomenduojama dengiama bent du trečdaliai dušo zonos ilgio) ir aukštį, kad vanduo liktų dušo erdvėje.
Kada kurią rinktis? Jeigu jums svarbiausia visiškas sandarumas ir nenorite valyti vandens lašų nuo grindų, praktiškiau rinktis uždarą dušo kabiną su durimis. Taip pat kabina gali būti geresnis pasirinkimas labai mažoje patalpoje, kur atvira sienelė tiesiog netilptų arba būtų nepatogi (pavyzdžiui, kai dušas telpa tik nišoje tarp trijų sienų – tada tinka kabinos durys). Kita vertus, jei vonios kambarys vidutinio dydžio ar erdvus ir norite šiuolaikiško dizaino, dušo sienelė suteiks daugiau atvirumo. Ją ypač vertina tie, kurie nemėgsta jaustis uždaroje kabinoje – stiklo pertvara neužstoja šviesos, kambarys atrodo didesnis. Populiarus kompromisas – viena stiklo sienelė vietoje durų: tokiu atveju dušo erdvė atitveriama nejudama sienele, o įėjimas paliekamas atviras. Toks sprendimas taupo vietą (nereikia erdvės durims varstyti) ir atrodo moderniai, tačiau būtina užtikrinti pakankamą vandens nubėgimą dušo zonoje, kad per atvirą tarpą vanduo neištekėtų į likusią patalpą.
Dušo padėklai ir dušo latakai
Projektuojant dušo zoną, svarbu nuspręsti, kaip bus surenkamas nutekantis vanduo – tradiciniu dušo padėklu ar grindų lataku (trapu). Dušo padėklas (dar vadinamas dušo padu; vartojamas ir terminas „dušo padai“) yra negili speciali „vonelė“, montuojama dušo kabinos apačioje. Padėklai gaminami iš akrilo, akmens masės, emaliuoto plieno ar kitų medžiagų. Jie turi integruotą nuolydį ir angą sifonui, tad užtikrina, kad nutekantis vanduo subėgs ten, kur reikia. Pagrindinis padėklo privalumas – paprastas montavimas ir sandarumas. Jį sumontavus, visas vanduo lieka padėklo viduje ir nubėga per sifoną į kanalizaciją, be rizikos perlieti per kraštus (jei padėklas pakankamai gilus arba turi paaukštintą kraštelį). Taip pat dušo padėklas dažnai turi neslystantį dugną arba būna padengtas specialia danga, saugančia nuo paslydimo – tai padidina saugumą maudantis. Šiuolaikiniai padėklai dažnai yra labai žemo profilio – vos kelių centimetrų aukščio, todėl nebeatrodo gremėzdiški ir į juos nereikia aukštai peržengti. Iš brangesnių medžiagų (pvz., akmens masės) pagaminti dušo padėklai gali būti montuojami netgi lygiai su grindimis, tad vizualiai mažai skiriasi nuo latako sprendimo.
Dušo latakas – tai pailgas grindų nutekamasis profilis, montuojamas dušo zonos grindyse ties sienele arba per visą dušo plotį. Vanduo nubėga per lataką tiesiai į po grindimis įrengtą trapą. Pastaraisiais metais linijiniai latakai labai išpopuliarėjo dėl estetiško, minimalistinio vaizdo. Įrengus lataką, galima visiškai atsisakyti tradicinio padėklo – dušo zonos grindys lieka vienodo lygio su viso vonios kambario grindimis. Tai suteikia erdvumo ir atitinka šiuolaikines interjero tendencijas. Be to, dušas be slenksčio yra patogus vaikams, senjorams ar riboto judumo žmonėms, nes nereikia peržengti jokio bortelio. Linijinis latakas taip pat palengvina valymą – lygiame grindų paviršiuje nėra kampų ir briaunų, kur kauptųsi nešvarumai. Dar vienas privalumas: latakas leidžia įsirengti atvirą dušo erdvę be durų, tik su stacionaria sienele, nes tinkamai sumontuotas latakas su trapu pajėgus surinkti vandenį iš visos dušo zonos. Toks „walk-in“ sprendimas yra ne tik patogus, bet ir higieniškas bei labai estetiškas.
Visgi sprendimas be padėklo reikalauja profesionalesnio įrengimo. Būtina užtikrinti kokybišką hidroizoliaciją po plytelėmis, precizišką grindų nuolydį link latako ir pakankamą latako pralaidumą, kad vanduo spėtų nubėgti (ypač jei duše naudojama galinga lietaus tipo galva). Montuojant lataką, rekomenduojama darbus patikėti specialistams – netinkamai sumontavus, vėliau ištaisyti klaidas gali būti sudėtinga. Tuo tarpu dušo padėklą įrengti paprasčiau: jį galima statyti tiesiai ant grindų arba įleisti į grindis, prijungti sifoną ir tinkamai užsandarinti kraštus. Taigi tiems, kas siekia maksimalaus minimalizmo ir nebijote sudėtingesnio įrengimo, latakas bus puikus pasirinkimas, o jei prioritetas – greitas ir patikimas rezultatas, rinkitės kokybišką dušo padėklą.
Dušo sienelių tipai: varstomos, stumdomos, fiksuotos
Jei nusprendėte vietoje kabinos rinktis stacionarią stiklo sienelę, tuomet reikia apgalvoti, kokio tipo sienelė geriausiai tiks. Dušo sienelės gali būti kelių rūšių:
- Varstomos sienelės: tai sienelės su durelėmis, atsidarančiomis į išorę (kartais – ir į vidų) kaip įprastos durys. Toks variantas patogus, tačiau reikia palikti erdvės durų varstymui priešais dušą. Varstomos durys dažnai montuojamos didesnėse kabinose ir suteikia plačią angą įėjimui, tačiau netinka labai ankštoms erdvėms.
- Stumdomos sienelės: sudarytos iš dviejų ar daugiau segmentų, kurie slankioja vienas kito atžvilgiu. Stumdomos durys taupo vietą, nes joms atidaryti nereikia papildomos erdvės – jos juda lygiagrečiai sienelei. Tai geras sprendimas siauruose vonios kambariuose, kur varstomos durys netilptų. Tiesa, slankiojantis mechanizmas reikalauja priežiūros (reikia valyti bėgelius), be to, durų sandarumui palaikyti naudojamos sandarinimo gumelės ilgainiui gali susidėvėti.
- Sulankstomos sienelės: dar vadinamos segmentinėmis, susideda iš kelių dalių, kurios yra sujungtos ir gali būti suglaudžiamos. Nenaudojant dušo, sulankstoma sienelė atitraukiama prie sienos – taip visiškai netrukdo judėti vonios kambaryje. Tai ypač praverčia mažose erdvėse, pavyzdžiui, kai toje pačioje patalpoje norite turėti ir vonią, ir dušą: sulanksčius sienelę, turėsite atvirą vonią. Vis dėlto dėl sudėtingesnio mechanizmo tokios sienelės būna brangesnės, be to, turi daugiau judančių dalių, kurias reikia periodiškai valyti ir prižiūrėti.
Kitas aspektas – rėmas. Sienelės būna rėminės arba berėmės. Rėminės dušo sienelės turi aplink stiklą metalinį ar plastikinį profilį, kuris suteikia konstrukcijai tvirtumo. Tokio tipo sienelės paprastai pigesnės ir jose gali būti naudojamas plonesnis (pvz., 4–5 mm) stiklas, nes rėmas jį stabilizuoja. Berėmės sienelės neturi išorinio rėmo – grūdintas stiklas tvirtinamas prie sienos ir grindų taikiniais laikikliais arba vyriais. Berėmė konstrukcija atrodo itin elegantiškai, stiklas tarsi „pranyksta“ erdvėje, todėl kambarys atrodo moderniau ir lengviau. Berėmėms sienelėms paprastai naudojamas storesnis (8–10 mm) grūdintas stiklas, kuris pats savarankiškai išlaiko savo svorį. Žinoma, tokios sienelės kainuoja brangiau, o jų montavimas turi būti labai tikslus, kad nesimatytų plyšių ir būtų visiškai sandaru. Be to, berėmių sienelių priežiūra paprastesnė – nėra rėmų, kuriuose kauptųsi nešvarumai, todėl stiklą nuvalyti lengviau.
Stiklo tipas ir medžiagos
Dažniausiai dušo sienelės gaminamos iš grūdinto stiklo. Grūdintas stiklas yra kelis kartus tvirtesnis už paprastą – specialiai termiškai apdorotas taip, kad dūžio atveju subyrėtų į smulkius bukais kraštais gabalėlius (tai apsaugo nuo susižalojimo). Grūdintas stiklas atsparus karščiui, smūgiams ir įbrėžimams, todėl puikiai tinka dušo zonai. Kai kurie gamintojai taip pat siūlo laminuoto stiklo sieneles – tai dviejų stiklų „sumuštinis“ su skaidria plėvele viduryje. Sudužus laminuotam stiklui, šukių dalys lieka prilipusios prie plėvelės, todėl rizika susižeisti dar labiau sumažėja. Tokios sienelės pasižymi ir geresne garso izoliacija bei sulaiko UV spindulius, tačiau jų kaina didesnė, todėl namų vonios kambariuose nėra labai populiarios (standartinio grūdinto stiklo savybių įprastai visiškai pakanka).
Kalbant apie stiklo apdailą, pasirinkimų taip pat daug. Populiariausias – skaidrus stiklas, kuris vizualiai neslopina erdvės, praleidžia šviesą ir tinka beveik bet kokio stiliaus interjere. Jei norite daugiau privatumo arba išskirtinumo, galima rinktis matinį (rusvą/rašalo efekto), raštuotą arba tonuotą (tamsintą) stiklą. Matinis ar raštuotas stiklas praleidžia šviesą, bet išsklaido vaizdą, todėl paslepiamos maudomo žmogaus detalės – tai aktualu, jei vonios kambarį tenka dalintis su šeimos nariais tuo pačiu metu. Tamsintas (pilkas, bronzinis, mėlynas ir pan.) stiklas suteikia prabangos įspūdį, tačiau kiek sumažina šviesos srautą. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų skonio ir interjero – mažuose kambariuose geriau tiks skaidrus stiklas, o erdvesniame vonios kambaryje galima eksperimentuoti su tonuotu ar raštuotu, kuris taps stilingu akcentu.
Be stiklo, retesniais atvejais dušo sienelės gaminamos iš plastiko (akrilo). Akrilinės sienelės būna lengvesnės ir pigesnės už stiklines, jas paprasčiau sumontuoti. Tačiau plastikas nėra toks atsparus – laikui bėgant akrilo paviršius gali susibraižyti, pagelsti. Stiklas ilgainiui išlieka skaidrus, jį lengviau valyti. Todėl, jei biudžetas leidžia, verta investuoti į kokybišką grūdinto stiklo sienelę, kuri tarnaus daugelį metų.
Priežiūra ir montavimas
Kad naujoji dušo sienelė ilgai atrodytų kaip nauja, reikia nepamiršti tinkamos priežiūros. Stiklui valyti rekomenduojama po kiekvieno maudymosi nubraukti vandens lašus gumine šluoste – taip ant stiklo nesikaups kalkių nuosėdos. Kartkartėmis stiklą nuvalykite specialiu valikliu nuo kalkių arba tiesiog actu – actas efektyviai tirpina muilo ir kalkių apnašas. Galite pasitelkti ir natūralias priemones: pavyzdžiui, patrinti stiklą perpjauta citrina, tuomet nuplauti vandeniu ir nusausinti šluoste. Citrinos rūgštis padeda ištirpinti nešvarumus ir suteikia stiklui blizgesio. Svarbu nenaudoti šiurkščių kempinių ar abrazyvinių valiklių, kad neatsirastų mikro įbrėžimų, ypač jei sienelė padengta specialia hidrofobine danga (ji saugo stiklą nuo vandens lašų prilipimo).
Montuojant dušo sienelę, kruopštumas yra būtinas. Nors patyrę namų meistrai dažnai sugeba tokią sienelę įsirengti patys, dažnai rekomenduojama kreiptis į profesionalus. Ypač berėmės konstrukcijos reikalauja labai tikslaus sumontavimo – stiklas turi būti idealiai vertikalus, tinkamai pritvirtintas laikikliais. Menkiausia klaida gali lemti nesandarumą (varvantį vandenį pro sujungimus) arba netgi stiklo įtrūkimą įtempus. Profesionalus montavimas užtikrins, kad sienelė stovės stabiliai ir saugiai. Taip pat nepamirškite, kad prie sienelės jungiamų dalių (profiliai, tarpinės) kokybė turi įtakos ilgaamžiškumui – rinkitės nerūdijančio plieno ar anoduoto aliuminio profilius, kokybiškas tarpikles, kad laikui bėgant jos nesukietėtų ir nepradėtų leisti vandens.
Apibendrininant, galima teigti, kad renkantis tarp dušo kabinos ir sienelės, pirmiausia svarbu atsižvelgti į savo vonios kambario dydį, išplanavimą ir poreikius. Uždara dušo kabina labiau tiks tiems, kas nori maksimalios apsaugos nuo vandens taškymosi ir vertina tradicinį praktiškumą. Tuo tarpu stacionari dušo sienelė suteiks modernų, atvirą stilių ir erdvės pojūtį, ypač jei pasirinksite berėmį skaidraus stiklo variantą. Nepamirškite įvertinti ir pagrindo sprendimo – dušo padėklai užtikrina paprastesnį montavimą, o grindų latakai – šiuolaikiškas lygias grindis, tačiau reikalauja labai tikslaus įrengimo. Investuokite į kokybiškas medžiagas (grūdintą stiklą, patikimus profilius) ir patikėkite montavimą specialistams – tuomet naujoji dušo erdvė bus ne tik estetiška, bet ir tarnaus ilgai bei saugiai. Tokiu būdu kasdienis dušas teiks malonumą, o vonios kambarys atrodys tvarkingas ir stilingas.
Pirk arba mirk! 
Parašykite komentarą